Phishing yra kibernetinis išpuolis, kai įsibrovėjai apgaudinėja asmenis ir verčia juos pateikti jautrią informaciją, tokią kaip vartotojo vardus, slaptažodžius, kredito kortelės duomenis ar kitą asmeninę informaciją. Tai dažniausiai daroma apsimetant patikimu subjektu, pvz., banku, el. pašto paslaugų teikėju ar vyriausybės įstaiga, ir siunčiant suklastotus pranešimus el. paštu, SMS žinutes ar skambučius. Šie pranešimai dažnai turi nuorodas į klaidinančius interneto tinklalapius, kurie imituoja tikruosius, apgaudinėdami vartotojus, kad įvestų savo konfidencialią informaciją. Phishingo atakos yra skirtos išnaudoti žmogaus psichologiją, dažnai naudojant skubos ar baimės taktikas, kad aukos veiktų be patikrinimo, ar prašymas yra tikras.

Ransomware yra kenkėjiška programinė įranga, kuri užkoduoją aukos failus ar net visą kompiuterį ir reikalauja išpirkos už failų atstatymą. Ši išpirka paprastai reikalaujama mokėti virtualioje valiutoje, kad būtų išvengta duomenų praradimo arba jų viešojo paskelbimo. Ransomware gali patekti į sistemą per elektroninius laiškus su kenkėjiškomis nuorodomis, per pavojingus internetinius tinklalapius ar per pažeistas programines įrangas. Šių atakų poveikis gali būti labai žalingas verslui ar asmeninėms informacijoms, todėl labai svarbu reguliariai atnaujinti saugumo priemones ir švietimo veiklas, kad būtų galima užkirsti kelią ransomware atakoms.

Malware, trumpinys nuo žodžių „kenkėjiška programinė įranga“ (angl. malicious software), tai plačiai naudojamas terminas, apimantis įvairias programų ar kodų programas, kurios pateko į kompiuterį ar kitą įrenginį be leidimo ir vykdo kenksmingas ar neteisėtas veiksmus. Malware gali būti sukurtas su tikslu sugadinti duomenis, pavogti asmeninę informaciją, užkoduoti failus išperamosiomis atakomis ar kitomis kenksmingomis veiklomis. Malware gali patekti į įrenginį įvairiais būdais, tokius kaip elektroniniai laiškai su virusais, pavojingų svetainių lankymas, nelegalios programos ar pažeistos internetinės svetainės. Prevencinės priemonės, tokiomis kaip antivirusinės programos ir atsargumo priemonės internete naršant, yra svarbios norint apsisaugoti nuo malware atakų.

(angl. Endpoint Detection and Response, EDR) yra saugumo technologija, skirta aptikti ir reaguoti į įtartinus arba kenksmingus veiksmus galutiniuose įrenginiuose, tokiuose kaip kompiuteriai, serveriai arba mobilieji įrenginiai. EDR sistemos nuolat stebi įrenginius, analizuoja jų veiklą ir ieško potencialių grėsmių, tokias kaip kenkėjiškos programos, neleistinos veiklos požymiai arba pažeidžiamumai. Kai aptinkama įtartinų veiksmų, EDR sistema gali imtis automatinio arba rankinio reagavimo veiksmų, tokių kaip įvykio izoliavimas, grėsmės pašalinimas arba įspėjimų siuntimas saugumo personalui. EDR yra svarbi priemonė organizacijų saugumo strategijoje, padedanti užtikrinti greitą ir efektyvų atsaką į kibernetines grėsmes.

Išplėstinis grėsmių atpažinimo ir reagavimo (angl. Extended Detection and Response, XDR) yra saugumo technologija, kuri jungia įvairias duomenų šaltinių, kad aptiktų ir reaguotų į kibernetines grėsmes. Skirtingai nuo tradicinių EDR sistemų, kurios dažniausiai veikia tik galutiniuose įrenginiuose, XDR apima platesnį duomenų spektrą, įskaitant tinklo, debesies ir kitus aplinkos elementus.

XDR integruoja įvairius saugumo įrankius ir šaltinius, tokius kaip galutinių įrenginių, serverių, tinklo įrašų, elektroninių pašto serverių, taip pat netradicinių duomenų šaltinių, pvz., įrenginių stebėjimo sistemos. Tai leidžia XDR sistemai sukurti platesnį vaizdą apie organizacijos saugumo padėtį ir aptikti sudėtingas kibernetines grėsmes, kurios gali būti nepastebimos naudojant tradicines saugumo priemones.

Viena iš pagrindinių XDR privalumų yra galimybė automatizuoti grėsmių aptikimo ir reagavimo procesus, pagerinant incidentų aptikimo ir reagavimo laiką. Taip pat XDR gali pateikti išsamius įvykių žurnalus, duomenų analizę ir saugumo įspėjimus, kuriuos gali naudoti saugumo specialistai organizacijoje siekiant efektyviau apsaugoti sistemą nuo kibernetinių grėsmių.

Valdomas aptikimas ir reagavimas (angl. Managed Detection and Response, MDR) yra paslauga, kurią teikia MDP CLOUD, siekiant aptikti ir reaguoti į kibernetines grėsmes organizacijos sistemoje. MDR tarnybos dažnai apima išorinį stebėjimą, grėsmių aptikimą, incidentų reagavimą ir tyrimus, siekiant sumažinti saugumo pažeidžiamumą ir poveikį organizacijai.

MDR paslaugos apima nuolatinį tinklo ir sistemos stebėjimą, siekiant aptikti įtartinas arba kenksmingas veiklas. Tai gali apimti įvykių ir įžvalgų stebėjimą, saugumo įvykių žurnalų analizę, grėsmių aptikimą naudojant iš anksto apibrėžtus modelius arba jutiklius, taip pat pažeidimų tyrimą ir reagavimą.

MDR paslaugos dažnai apima ir išankstinį incidentų reagavimą, kai aptiktos grėsmės yra nedelsiant tiriamos ir neutralizuojamos, siekiant sumažinti žalą organizacijai. Be to, MDR tarnybos gali teikti ir tyrimo ataskaitas, kurios padeda organizacijai suprasti įvykusius incidentus ir įgyti žinių apie galimas tolesnes grėsmes.

Pagrindinis MDR privalumas yra tai, kad organizacijos galimybė aptikti ir reaguoti į kibernetines grėsmes yra paslaugos teikėjo rankose, leidžiant organizacijai koncentruotis į savo pagrindinę veiklą ir užtikrinti, kad saugumas būtų valdomas profesionaliai ir efektyviai.

Nulinio dienos pažeidžiamumas (angl. Zero-Day Vulnerability) yra kibernetinės saugumo spraga arba trūkumas programinėje įrangoje, kuris dar nebuvo aptiktas arba išspręstas gamintojo ar plėtojimo bendruomenės. Ši pažeidžiamumo rūšis yra pavadinama "nulinio dienos", nes kai ši spraga tampa žinoma viešajai, nėra jokio laiko tarp skelbimo dienos ir pažeidžiamumo išnaudojimo. Tai reiškia, kad puolėjas gali išnaudoti šią spragą, kad patektų į sistemą ar programą, kol jos savininkas dar neįgyvendino jokio atitaisymo ar apsaugos priemonių.

Nulinio dienos pažeidžiamumai gali būti labai pavojingi, nes jie leidžia puolėjams atakuoti sistemas ar programas be jokio iš anksto įspėjimo ar gynybos. Tokios spragos gali būti išnaudojamos įvairiais būdais, įskaitant kenkėjiškų programų diegimą, duomenų vagystę, sistemos sutrikdymą ar net nuolatinį prisijungimą prie jūsų sistemos kontrolės.

Organizacijos, kurios yra sąlyginai pažeidžiamos dėl nulinio dienos pažeidžiamumų, turėtų būti ypač budrios ir įgyvendinti proaktyvias saugumo priemones, tokias kaip greitas atsakas į grėsmes, reguliarios programinės įrangos atnaujinimai ir pažeidžiamumų skenavimas. Tai padės sumažinti riziką ir apsaugos sistemą nuo galimų žalos.