Situacija
Vilniaus statybų projektavimo įmonė, kurioje dirba 60 žmonių, projektuoja gyvenamuosius ir komercinius pastatus. Apie 35 darbuotojai – architektai, konstruktoriai ir inžinerinių sistemų projektuotojai – kasdien dirba su BIM modeliais. Modeliai didėjo kiekvienais metais: daugiabučio komplekso modelis su visomis inžinerinėmis sistemomis siekė kelis gigabaitus, o atidarymas užtrukdavo iki dešimties minučių.
Darbo stotys buvo pirktos prieš penkerius ar šešerius metus. Dalis projektuotojų dirbo su nešiojamais kompiuteriais, nes dažnai važiuoja į objektus ir dirba iš statybos aikštelių. Tai reiškė, kad projektų failai keliavo nešiojamuose, o centrinė versija biuro failų serveryje ne visada buvo naujausia. Du kartus per metus įmonė prarado kelias dienas darbo, kai nešiojamas kompiuteris sugedo arba buvo pamirštas automobilyje.
Techninis direktorius paskaičiavo, kiek kainuotų atnaujinti 35 darbo stotis ir nešiojamus kompiuterius su tinkamomis grafikos plokštėmis. Suma buvo didelė, o po trejų metų tektų kartoti. Jis kreipėsi į mus su klausimu, ar yra kitas kelias.
Ko reikėjo
Su techniniu direktoriumi ir projektų vadovais apibrėžėme reikalavimus:
- Projektuotojai turi dirbti su BIM programomis taip pat sklandžiai kaip su gera vietine darbo stotimi, įskaitant trimatį vaizdą ir renderinimą.
- Darbas iš biuro, namų ir statybos objekto per paprastą interneto ryšį, be sunkių failų siuntimo.
- Visi projektų failai – vienoje vietoje, su versijomis ir kopijomis, nė vieno projekto nešiojamame kompiuteryje.
- Nepirkti naujų darbo stočių, esamus kompiuterius naudoti kaip terminalus dar kelerius metus.
- Programinės įrangos licencijos turi veikti debesyje, nepažeidžiant licencijų sąlygų.
- Perėjimas etapais, kad projektų terminai nenukentėtų.
Ką padarėme
1 savaitė: bandomoji darbo vieta
Mūsų duomenų centre Lietuvoje paruošėme GPU Cloud serverį su NVIDIA vGPU technologija, kuri leidžia vieną fizinę grafikos plokštę padalinti kelioms virtualioms darbo vietoms. Sukūrėme tris bandomąsias darbo vietas skirtingiems profiliams: architektui, konstruktoriui ir vizualizacijų specialistui, kuriam reikia daugiausiai grafikos išteklių.
Suderinome BIM programų licencijavimą su programų tiekėjais – dalis licencijų buvo susietos su konkrečia aparatūra ir jas reikėjo perrašyti. Tai užtruko ilgiau, nei planavome, ir yra svarbiausias dalykas, kurį verta pradėti anksčiausiai.
2 savaitė: testavimas realiuose projektuose
Trys projektuotojai savaitę dirbo tik debesijoje, su realiais projektais. Matavome atidarymo laiką, trimačio vaizdo sklandumą, renderinimo trukmę ir, svarbiausia, subjektyvų įspūdį. Didžiausias modelis debesijoje atsidarė per kiek mažiau nei dvi minutes vietoj dešimties, nes failai ir darbo vieta buvo tame pačiame duomenų centre, o ne keliavo tinklu.
Sudėtingiausia buvo vizualizacijų specialisto darbo vieta: pirminis vGPU profilis buvo per mažas renderinimui, teko skirti didesnę grafikos atminties dalį. Tokių profilių galiausiai sudarėme tris, pagal vaidmenis.
3 savaitė: failai ir prieiga
Visus projektų failus perkėlėme iš biuro failų serverio ir nešiojamų kompiuterių į failų saugyklą tame pačiame duomenų centre. Įvedėme aiškią projektų aplankų struktūrą ir teises pagal projektų komandas. Įjungėme serverių rezervines kopijas su Veeam: kasdienės kopijos Lietuvoje ir antra kopija Amazon duomenų centre Vokietijoje, 60 dienų istorija.
Prieigą prie darbo vietų sutvarkėme per VPN su dviejų veiksnių autentifikacija. Iš statybos objekto projektuotojas jungiasi su bet kokiu nešiojamu kompiuteriu ar planšete ir mato tą pačią darbo vietą kaip biure. Ryšio reikia nedaug – pakanka mobiliojo interneto.
4 savaitė: perkėlimas etapais
Likusias darbo vietas perkėlėme grupėmis po dešimt per savaitę, kiekvieną kartą pradedant nuo komandos, kuri tuo metu neturėjo artėjančio termino. Senos darbo stotys liko kaip terminalai – joms dabar reikia tik ekrano ir ryšio. Nešiojamuose kompiuteriuose projektų failų nebeliko, vietiniai diskai užšifruoti.
Rezultatas
Įmonė nepirko nė vienos naujos darbo stoties. Esami kompiuteriai, kurių nebebūtų užtekę BIM darbui, kaip terminalai tarnaus dar kelerius metus. Vietoj didelės vienkartinės investicijos atsirado mėnesinis mokestis už 35 grafines darbo vietas debesyje, kurį galima didinti ar mažinti pagal projektų kiekį – vasarą, kai praktikantų daugiau, pridedamos kelios darbo vietos, rudenį jos išjungiamos.
Visi projektų failai – 100 % duomenų centre, su kasdienėmis kopijomis dviejose šalyse. Nuo perkėlimo nebuvo nė vieno atvejo, kai projektas būtų prarastas kartu su kompiuteriu. Projektuotojai dirba iš objektų, namų ir biuro vienodai; projektų vadovai sako, kad modelių derinimas su subrangovais pagreitėjo, nes nebereikia siųsti failų, užtenka suteikti prieigą.
Matuojame tai paprastai: darbo vietų skaičius ir jų išnaudojimas matomi valdymo pulte, o atidarymo laikai ir atkūrimo testai tikrinami kas ketvirtį.
Laukiau, kad projektuotojai skųsis, jog debesis lėtesnis. Skundžiasi tie, kuriems dar neperkėlėme.
Ką patartume panašioje situacijoje
- Pradėkite nuo licencijų. BIM ir CAD programų tiekėjai turi skirtingas taisykles darbui virtualioje aplinkoje, ir tai užtrunka ilgiausiai.
- Darykite bandomąsias darbo vietas su tikrais projektais ir tikrais žmonėmis, ne su demonstraciniais modeliais. Vizualizacijų specialistui reikės kitokio profilio nei konstruktoriui.
- Perkelkite failus kartu su darbo vietomis. Jei darbo vieta debesyje, o failai biure, laimėsite mažai.
- Nešiojamuose kompiuteriuose projektų failų neturi likti. Tai ne tik saugumo, bet ir intelektinės nuosavybės klausimas, kai projektas yra pagrindinis įmonės produktas.
