Projektavimo įmonės gyvena tarp dviejų blogų variantų. Pirmas: pirkti kiekvienam projektuotojui brangią darbo stotį su profesionalia vaizdo plokšte, kuri po trejų metų pasensta, o laimėjus didelį projektą jos vis tiek trūksta. Antras: taupyti ir leisti žmonėms dirbti su silpnesne įranga, kol Revit modelis atsidaro penkias minutes, o rendering trunka visą naktį.
Prie to prisideda nuotolinis darbas. Architektas, dirbantis iš namų su nešiojamu kompiuteriu, negali atsidaryti kelių gigabaitų BIM modelio, o kopijuoti jį į asmeninį kompiuterį draudžia ir sveikas protas, ir užsakovo sutartis.
Trečias variantas – grafikos procesorius debesyje – Lietuvoje vis dar mažai žinomas, nors sprendžia abi problemas iš karto. Šiame straipsnyje paaiškiname, kaip jis veikia, kam tinka ir kada darbo stotį vis dėlto verta pirkti.
Kam iš tikrųjų reikia GPU
Ne kiekvienas inžinerinis darbas reikalauja vaizdo plokštės. Tekstiniai dokumentai, sąmatos, projektų valdymas veikia bet kur. GPU reikia ten, kur ekrane realiu laiku skaičiuojama trimatė geometrija arba apdorojami dideli vaizdo srautai:
- BIM projektavimas (Revit, Archicad, Tekla): dideli modeliai su tūkstančiais elementų, kelių disciplinų koordinavimas.
- CAD ir mechanikos projektavimas (AutoCAD, SolidWorks, Inventor): surinkimai su šimtais detalių, simuliacijos.
- 3D vizualizacija ir rendering (3ds Max, Blender, Lumion, Twinmotion): kiekviena sekundė skaičiavimo yra GPU darbas.
- Vaizdo montažas ir spalvų korekcija (Premiere, DaVinci Resolve): 4K medžiaga be GPU netampa darbu, tampa laukimu.
- GIS ir taškų debesys iš lazerinio skenavimo.
Šiems darbams svarbu ne tik GPU galia, bet ir tai, kad programa veiktų su sertifikuotais tvarkyklių rinkiniais. Būtent čia skiriasi žaidimų ir profesionalios vaizdo plokštės.
Kaip veikia NVIDIA vGPU debesyje
Duomenų centre stovi serveris su profesionaliomis NVIDIA vaizdo plokštėmis. NVIDIA vGPU technologija leidžia vieną fizinę plokštę padalyti į kelias virtualias, kiekvieną su savo garantuota vaizdo atmintimi, ir priskirti jas atskiriems virtualiems darbo kompiuteriams. Projektuotojas gauna virtualią darbo stotį su Windows, savo programomis ir tikra, ne emuliuota, grafikos plokšte.
Prie jos jungiamasi nuotolinio darbalaukio protokolu, sukurtu būtent grafikai: į kompiuterį projektuotojo stale keliauja tik suspaustas ekrano vaizdas, o atgal – pelės ir klaviatūros judesiai. Modelis, tekstūros ir visa skaičiavimo apkrova lieka duomenų centre. Tai reiškia, kad:
- Darbo vieta gali būti bet koks kompiuteris su geru interneto ryšiu, įskaitant nešiojamą ar plonąjį klientą.
- Projektuotojas dirba iš biuro, namų ar statybvietės su tuo pačiu darbalaukiu ir tomis pačiomis atidarytomis programomis.
- Keli žmonės dirba su tais pačiais failais vietiniame tinklo greityje, nes failų serveris ir darbo stotys stovi viename duomenų centre.
Mūsų GPU Cloud serveriai būtent taip ir veikia: virtualios darbo stotys su NVIDIA vGPU, parenkamos pagal programų reikalavimus, prižiūrimos ir apsaugotos kaip bet kuris valdomas serveris.
Duomenys lieka duomenų centre – tai ne tik patogu, bet ir saugu
Projektavimo įmonėms duomenys yra pagrindinis turtas, ir jų saugumas dažnai yra užsakovo sutarties sąlyga. Kai darbo stotys fizinės, modelis egzistuoja dešimtyje kopijų: biuro kompiuteriuose, nešiojamuose, USB laikmenose ir namų kompiuteriuose. Atsarginių kopijų iš jų niekas nedaro, o pametus nešiojamą kompiuterį – pametami ir brėžiniai.
Virtualios darbo stotys šią problemą panaikina iš esmės. Failai niekada nepalieka duomenų centro, net kai žmogus dirba iš namų. Atsarginės kopijos daromos centralizuotai, o kompiuteris stale yra tik ekranas: jį galima pamesti, sugadinti ar pakeisti be duomenų praradimo. Prieiga su VPN ir dviejų veiksnių autentifikacija, prisijungimai registruojami, ir tai yra tiesioginis atsakymas į klausimus, kuriuos užduoda užsakovų saugumo auditai ar ISO 27001 reikalavimai.
Darbuotojui išėjus iš įmonės, prieiga išjungiama per minutę ir visi projektai lieka vietoje. Su fizine darbo stotimi tai reiškia kompiuterio grąžinimą ir viltį, kad kopijos niekur nebuvo.
Projektinis poreikis: mokėti už tai, ko reikia šį mėnesį
Projektavimo versle apkrova nėra pastovi. Konkurso metu reikia trijų vizualizuotojų, po to – vieno. Laimėtas didelis objektas atveda penkis naujus BIM projektuotojus pusmečiui. Fizinių darbo stočių pirkimas šiuo atveju yra lažybos: perkate arba per daug, arba per mažai.
Debesyje virtualią darbo stotį galima sukurti per valandas ir išjungti, kai projekto nebėra. Galima laikinai padidinti vaizdo atmintį vienam rendering darbui ir grąžinti po jo. Galima subrangovui suteikti darbo stotį su prieiga tik prie vieno projekto ir ją išjungti pasibaigus sutarčiai, be jokio duomenų perdavimo.
Dar vienas dažnai pamirštamas aspektas – įrangos senėjimas. Profesionali vaizdo plokštė sensta greičiau nei likusi darbo stotis, o programinės įrangos reikalavimai kasmet auga. Debesyje aparatūros atnaujinimas yra tiekėjo rūpestis, ir projektuotojas vieną rytą tiesiog gauna greitesnę darbo stotį.
Kada vis dėlto verta pirkti darbo stotį
Būtume nesąžiningi sakydami, kad debesija tinka visiems. Yra atvejų, kai fizinė darbo stotis yra geresnis pasirinkimas:
- Nestabilus arba lėtas internetas. Nuotoliniam grafikos darbalaukiui reikia stabilaus ryšio su mažu vėlinimu. Jei biure ryšys trūkinėja, pirmiausia spręskite tai.
- Darbas su specializuota periferija: skaitmeniniai planšetai su slėgio jautrumu, kalibruoti monitoriai spalvų korekcijai, VR šalmai. Dalis jų veikia per nuotolinį darbalaukį, bet ne visa ir ne visada idealiai.
- Vienas žmogus, pastovus darbas, jokių projektinių svyravimų. Jei turite vieną vizualizuotoją, kuris dirba kasdien tuos pačius darbus ir niekur nevažiuoja, darbo stotis gali būti paprastesnė.
- Programos, kurių licencijos pririštos prie fizinės aparatūros ir gamintojas neleidžia virtualizacijos. Tai vis retesnis, bet pasitaikantis atvejis.
Dažnai geriausias atsakymas yra mišrus: pagrindiniams darbuotojams biure – fizinės stotys, projektiniams, nuotoliniams ir subrangovams – virtualios. Abi gali dirbti su tais pačiais failais, jei failų serveris yra debesyje.
Į ką atkreipti dėmesį renkantis tiekėją
GPU debesyje nėra paprastas VPS su pridėta plokšte. Klauskite: kokie NVIDIA vGPU profiliai siūlomi ir kiek vaizdo atminties garantuojama kiekvienai stočiai, ar tvarkyklės sertifikuotos jūsų programoms, koks vėlinimas iki duomenų centro iš jūsų biuro, kur fiziškai saugomi duomenys ir kaip daromos kopijos, ar įtraukta darbo stočių priežiūra ir apsauga. Duomenų centras Lietuvoje čia yra praktinis, ne patriotinis argumentas: vėlinimas iki Vilniaus iš bet kurio Lietuvos miesto yra kelios milisekundės, o iki užsienio regiono – dešimtys.
Nuo ko pradėti
- Surašykite, kurie darbuotojai iš tikrųjų naudoja GPU reikalaujančias programas ir kiek iš jų dirba nuotoliniu būdu ar projektiniu pagrindu.
- Išmatuokite interneto ryšio stabilumą ir vėlinimą iš biuro ir iš dažniausių nuotolinių vietų.
- Pasirinkite vieną projektuotoją bandomajam laikotarpiui – dvi savaitės su tikru projektu parodo daugiau nei bet kokia prezentacija.
- Suplanuokite, kur gyvens failų serveris: jei darbo stotys debesyje, failai turi būti šalia jų.
- Pasikalbėkite su mumis apie GPU Cloud serverius – padėsime parinkti vGPU profilį pagal jūsų programas, o VPN tinklo priežiūra užtikrins saugų prisijungimą iš bet kurios vietos.
